Eidamas Jis nematė nieko. Ėjo kažkur. Į tuštumą. Plaukė gatvėmis kaip dvasia. Atsitrenkė į senutę. Net neištarė „Atsiprašau“.
-Vaikeli, neskubėk taip, - patarė jam senoji ir supratingai palinksėjo galva.
Atėjęs ant jųdviejų taip mėgiamo skardžio Jis stovėjo ir žiūrėjo į tolį. Galvojo apie praėjusias gražias akimirkas. Stiprus vėjas taršė Jo juodus it smala plaukus ir barstė ašaras, bėgančias iš tamsiai rudų akių. Jis sušnibždėjo jūrai:
-Myliu Ją.
Užsimerkė ir šoko į purslus. Jo veidas pranyko bangose...
* * *
Kitą dieną laikraštyje pasirodė žinutė:
„Ryte, prie jūros, į krantą rastas išmestas jaunuolio kūnas. Kaip spėjama, jis nušoko nuo skardžio. Atidžiai ištyrę įvykio vietą ir norėdami įsitikinti, kad nėra jokių prievartos ženklų, ant akmenų radome tik anglimi išrašytus žodžius JIS IR JI. AMŽINAI.“
-Vaikeli, neskubėk taip, - patarė jam senoji ir supratingai palinksėjo galva.
Atėjęs ant jųdviejų taip mėgiamo skardžio Jis stovėjo ir žiūrėjo į tolį. Galvojo apie praėjusias gražias akimirkas. Stiprus vėjas taršė Jo juodus it smala plaukus ir barstė ašaras, bėgančias iš tamsiai rudų akių. Jis sušnibždėjo jūrai:
-Myliu Ją.
Užsimerkė ir šoko į purslus. Jo veidas pranyko bangose...
* * *
Kitą dieną laikraštyje pasirodė žinutė:
„Ryte, prie jūros, į krantą rastas išmestas jaunuolio kūnas. Kaip spėjama, jis nušoko nuo skardžio. Atidžiai ištyrę įvykio vietą ir norėdami įsitikinti, kad nėra jokių prievartos ženklų, ant akmenų radome tik anglimi išrašytus žodžius JIS IR JI. AMŽINAI.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą